Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Vanduo

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖ pagal Valstybinio upių monitoringo programos darbų planus 2006m.

2007-04-03

Pagal  Valstybinio monitoringo programą 2005-2010 metams, patvirtintą Lietuvos Vyriausybės, šalyje vykdomas trijų rūšių valstybinis upių monitoringas:

1. Priežiūros intensyvus monitoringas  - vykdomas tikslu turėti informaciją apie bendrą šalies vandens telkinių būklę, svarbiausiose kertinėse  šalies vietose - pasienio upėse, upių žiotyse ir kt.

2. Priežiūros ekstensyvus monitoringas -  vykdomas  telkiniuose, atspindinčiuose bendrą vandens telkinių būklę kuriuose galima pasiekti tikslus.
3. Veiklos monitoringo metu tiriami telkiniai, kuriuose numatyti vandensaugos  tikslai gali būti nepasiekti.

Tiriami fizikiniai - cheminiai parametrai,  didelis dėmesys skiriamas biologijai, t.y. makrobestuburių - švarumo indikatorių tyrimams, morfologiniams tyrimams. Atliekami hidrologiniai matavimai.

2006 metais paviršinio vandens kokybė regione buvo tiriama pagal  Valstybinio  upių monitoringo programos darbų planą, patvirtintą  aplinkos ministro 2006-02-01 įsakymu Nr. D1-63.

Upių kokybė vertinama  vadovaujantis šiais dokumentais:

1. Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašas. Patvirtintas aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1 - 633.

2. Nuotekų tvarkymo reglamentas.  Patvirtintas aplinkos ministro  2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 “Pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos”.

Pagal darbų planą upių monitoringą reikėjo vykdyti 59 vietose, ežerų monitoringą – 3 vietose. Vykdytas - 58 vietose (vienas upelis išdžiūvęs - Talkotas, Jurbarko rajonas): intensyvaus priežiūros monitoringo - 10 vietų , ekstensyvaus priežiūros monitoringo - 22 ir veiklos monitoringo - 23 vietos, ežerų monitoringo - 3 vietos.

Priežiūros intensyvus monitoringas buvo vykdomas tose pačiose vietose, kurios buvo tirtos ir 2005 metais bei vienoje naujoje vietoje - Strėvoje ties Tadarava.

Priežiūros ekstensyvus ir veiklos monitoringai buvo vykdomi kitose vietose, nei 2005 metais.


Upių vandens kokybės atitikimas didžiausioms leistinoms koncentracijoms (DLK):

Iš 10 tirtų priežiūros intensyvaus monitoringo vietų vandens kokybė visose vietose neatitiko DLK.

Iš 22 tirtų priežiūros ekstensyvaus  monitoringo vietų , vandens kokybė atitiko DLK 5 vietose (23%).

Iš 23 tirtų veiklos  monitoringo vietų, nei vienoje vietoje, vandens kokybė neatitiko DLK.

Iš 3 ežerų monitoringo tyrimo vietų taip pat nei vienoje vietoje vandens kokybė neatitiko DLK.

Iš 58 tirtų vietų vidutinės metinės koncentracijos neatitiko DLK: bendro azoto - 35 vietose, bendro fosforo – 37 vietose, fosfatų - 25 vietose, amonio azoto – 3 vietose, nitratų - 8 vietose. BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas), pagal tinkamumą gyventi lašišinėms ir karpinėms žuvims, neatitiko reikalavimų 11 vietų.

IŠVADA

Tik 5 tirtose vietose (9%) vandens kokybė pagal vidutines metines koncentracijas atitiko kokybė atitiko didžiausią leistiną koncentraciją (DLK).


PROBLEMOS

Taršą įtakojo miestų, miestelių ir gyvenviečių, įmonių išleidžiamos nepakankamai išvalytos nuotekos bei žemės ūkis.

 

PRIEMONĖS

Blogos vandens kokybės upėms turėtų būti numatytos ir taikomos vandens būklės gerinimo priemonės.


Priedai: