Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Vanduo

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖ KAUNO REGIONE PAGAL VALSTYBINIO UPIŲ MONITORINGO PROGRAMOS DARBŲ PLANUS 2008 m.

2009-07-13

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖ KAUNO REGIONE PAGAL VALSTYBINIO UPIŲ MONITORINGO PROGRAMOS DARBŲ PLANUS 2008 m.



Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 metų vasario 7 d. nutarimu Nr.130 patvirtino programą  „Valstybinė aplinkos monitoringo 2005 - 2010 metų programa“. Pagal ją šalyje  vykdomas trijų rūšių monitoringas:

1. Priežiūros intensyvus monitoringas  - vykdomas tikslu turėti informaciją apie bendrą šalies vandens telkinių būklę, svarbiausiose kertinėse  šalies vietose (pasienio upėse, upių žiotyse ir kt.) ir ilgalaikius jų pokyčius.

2. Priežiūros ekstensyvus monitoringas -  vykdomas  telkiniuose, atspindinčiuose bendrą vandens telkinių būklę, kuriuose galima pasiekti nustatytus tikslus.

3. Veiklos monitoringo metu tiriami telkiniai, kuriuose numatyti vandensaugos  tikslai gali būti nepasiekti.

Tiriami fizikiniai - cheminiai parametrai,  didelis dėmesys skiriamas biologijai, t.y. makrobestuburių - švarumo indikatorių tyrimams, morfologiniams tyrimams. Atliekami hidrologiniai matavimai.

Upių ir ežerų kokybė vertinama  vadovaujantis šiais dokumentais:

1. Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašas. Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 metų gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633.

2. Nuotekų tvarkymo reglamentas.  Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  2006 metų gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236.

2008 metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius tyrė paviršinio vandens kokybę pagal Valstybinio  upių ir ežerų monitoringo programos darbų planą, patvirtintą  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 metų sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-66.

Upių monitoringas buvo vykdomas 26 vietose, ežerų monitoringas – 8 vietose:

- priežiūros intensyvus monitoringas buvo vykdomas 10 vietų,

- priežiūros ekstensyvus buvo vykdomas 2 vietose,

- veiklos monitoringas buvo vykdomas - 14 upių vietų ir 8 tvenkiniuose.

Upių vandens kokybės atitikimas didžiausioms leistinoms koncentracijoms (DLK):

Iš 10 tirtų priežiūros intensyvaus monitoringo vietų vandens kokybė 7 vietose neatitiko DLK (70%).

Iš 2 tirtų priežiūros ekstensyvaus  monitoringo vietų, vandens kokybė neatitiko DLK 1 vietoje (50%).

Iš 14 tirtų veiklos  monitoringo vietų, 11 vietų vandens kokybė neatitiko DLK (79%).

Pagal ežerų monitoringo darbų planą tirtos 8 vietos. Jose vandens kokybė neatitiko DLK 7 vietose (88%).

Iš 34 tirtų vietų vidutinės metinės koncentracijos neatitiko DLK: bendro azoto – 19 vietų, bendro fosforo – 15 vietų, fosfatų – 7 vietose, amonio azoto – 1 vietoje, nitritų – 5 vietose, nitratų – 8 vietose. BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas), pagal tinkamumą gyventi lašišinėms ir karpinėms žuvims, neatitiko reikalavimų 7 vietose.

Tik 6 tirtose vietose (18 %) vandens kokybė pagal vidutines metines koncentracijas atitiko didžiausią leistiną koncentraciją (DLK).

Taršą įtakojo miestų, miestelių ir gyvenviečių, įmonių išleidžiamos nepakankamai išvalytos nuotekos bei žemės ūkis.

Blogos vandens kokybės upėms turėtų būti numatytos ir taikomos būklės gerinimo priemonės.




Priedai: